Mano žmogus, pasižiūrėjęs, ką aš čia sumąsčiau, viską apibendrino labai vyriškai - anksčiau viskas buvo skaniau - ir ėmėsi kurti to šūkio vizualinę išraišką. Jau netrukus ja pasidalinsiu.
Mintis iš pradžių atrodo labai paprasta, bet kai įsigilini...
Žvelgiant globaliai, anksčiau ir miškų buvo daugiau, ir oras buvo švaresnis, ir žmonių mažiau, ir jie bendravo šilčiau, kaimyniškai, su pasitikėjimu. Padėdavo vieni kitiems, dalindavosi ir vaišindavosi iš širdies.
O jei ne globaliai, tai pati prisimenu, kad svečiai mūsų namuose visada buvo laukiami, - niekada nežinojai, kada gali kas nors užsukti - juk nebuvo nei mobiliųjų telefonų, nei paranojiško apsilankymų laiko planavimo. Tiesiog kažkas, eidamas pro šalį, staiga sugalvoja, kad seniai tave matė ir būtų labai smagu vėl išvysti...:) Ir užsuka... O tada kaičiama arbata (arba kava, žinoma, jei tokios turėdavai:), iš spintelių ir šaldytuvo traukiami visokie namų gamybos dalykėliai ir netyčia trumpas "ėjau pro šalį" išvirsta į kelias valandas malonaus pasibuvimo.
Ir nereikėdavo bėgti į parduotuvę (kurioje nelabai kas būdavo), nes namuose buvo visko, ko reikia širdingam svečio "pamylėjimui". Na, blogiausiu atveju, mažiausias šeimos narys (kaip visada) lėkdavo iki rūsio ir įsiręžęs partempdavo rezgę su visokiais ten konservuotais skanėstais.
Pavyzdžiui, spintutėje "gyveno": sausainiai ar pyragas, džiūvėsėliai, cukatai, džiovinti vaisiai, uogienė, juoda arbata, žolelių maišeliai, kakava ir kruopščiai užsandarintas indelis su kavos pupelėmis arba dėželė su tirpia kava.
Šaldytuvo giliausioje lentynoje buvo dėžutė šprotų, o arčiau kokia kilkė pomidorų padaže:), "šliosas" virtos dešros, vadinamos "šlapianke", kepeninė dešra ar paštetas, šaltienos dubenėlis, stiklainis konservuotos vištienos drebučiuose, varškė, saldus sūrelis su razinomis, stiklainiukai su naminiais pagardais, grybais ir t.t., sviestas, pienas, kiaušiniai ir labai akylai saugomas indelis majonezo arba šoninės gabaliukas... Šaldiklyje ramiai ilsėdavosi maišeliai su kauliukais, koldūnais, varškėčiais ir su cukrumi trintos žemuogės.
Iš rūsio nuolatiniu srautu atkeliaudavo raugintos, marinuotos daržovės, grybai, kompotai, uogienės, džemai ir pagardai, o su didžiausiu barškesiu sugrįždavo tušti stiklainiai.
Ir visas šitas vaizdas taip giliai manyje įsirašė, kad mano namai atrodo labai panašiai ir aš visai nebijau, kad kas nors tiesiog "eidamas pro šalį" paims ir užsuks pasilabinti.
Mano gėrybės - jūsų gėrybės:)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą