Niekada negalvojau, kad tapsiu nuo jos priklausoma:) (tiesiogine to žodžio prasme, nes raugo gyvavimo ciklas yra dvi savaitės, tad norint jo neprarasti, duoną reikia kepti irgi tokiu pat cikliškumu).
O istorija labai paprasta. Prieš trejus metus lankėmės pas labai gerus pažįstamus Šiauliuose, kur šeimininkė pavaišino ką tik iškepta namine duona. Tada kaip tik buvo pats mados kepti duoną namuose pakilimas. Buvo tikrai labai neįprasta ir skanu, tad išvažiuodama gavau dovanų stiklainiuką su raugu ir receptą.
Nuo to laiko raugas "apsigyveno" mūsų šaldytuve, o receptas pakito ir prisitaikė prie mūsų skonio. Raugo "ataugėles" ar "vaikus" nuolat kam nors padovanoju ir aš, tikėdamasi, kad kiekvienas jų suras savo kamputį kitų gerų namų šaldytuvuose.
Receptu mielai dalinuosi. Pabandykite, tikrai nenusivilsite. O jei norėtumėte raugo, praneškite, bus smagu į savarankišką gyvenimą paleisti dar vieną "ataugėlę":)
Naminė duona (pagrindinis receptas)
3 pailgom skardelėm arba vienai didelei reikės:
400 g ruginių "razavų" miltų
400 g kvietinių "razavų" miltų
300 g aukščiausios rūšies kvietinių miltų
100 g avižinių dribsnių
100 g linų sėmenų
100 g saulėgrąžų
saujos kmynų
4 š cukraus
1 š druskos
raugo
0,5 l vasarošilčio vandens
Į didelį dubenį pirma sumaišyti miltus, tada sudėti likusius prduktus. Permaišyti ir minkyti tešlą apie 15 minučių. Tai vienas esminių dalykų, nes visi produktai turi pasiskirstyti tolygiai, o tešla turi gauti oro. Jei trūksta drėgmės, minkant įpilkite dar vandens - tešla turi būti minkšta, gali truputį lipti prie rankų. Baigus minkyti, atgnybkite kumštuko dydžio tešlos gabalą ir vėl saugiai apgyvendinkite stiklainyje. Raugas šaldytuve gyvas išlieka iki 2 savaičių.
Likusią tešlą perdėkite į formeles/formą, suformuokite gražius kepaliukus (galite pabarstyti kmynais, sezamų, kanapių ar kitomis mėgstamomis sėklomis), užklokite drėgnu rankšluoščiu ir šiltoje vietoje palikite kilti apie 5-6 valandas. Tešlai iškilus, pašaukite į šaltą orkaitę. Nustatykite 200 laipsnių kaitrą ir kepkite valandą ir 15 minučių.
Iškepusią duoną išimkite iš formelių, apklokite drobiniu rankšluoščiu ir leiskite pailsėti bent porą valandų. Tinkamai laikant duoną, ji išbūna šviežia iki kito kepimo.
Mes mėgstame "a la Borodino" duoną, tad į tešlą dar dedu grūstų kalendros sėklų, o į formeles pritiesiu ajerų lapų. Kiti mėgsta duoną skaninti riešutais arba/ir džiovintais vaisiais. Na, jau čia kaip kiekviena šeimininkė sugalvos, taip ir padarys.
Duoną kepti reikia prisiruošimo, geros nuotaikos ir kantrybės. Jei viską darysite ne valdiškai, o iš širdies, tikrai pasiseks ir būtinai atrasite savo nepakartojamą skonį. Sėkmės!:)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą