Šį kartą noriu pasidalinti mintimis apie duoną. Kaip sako Wikipedija - tai kepinys iš kviečių, rugių ir kitų javų miltų. O kiekvienam asmeniškai, tikriausiai šis žodis, ar gaminys sukelia įvairiausių asociacijų. Man duona ascijuojasi su visokiais prisiminimais: juoda duona su sviestu ir plonai papjaustytu česnaku ant viršaus pabarstytu druska - dėduko skaniausias užkandis; "Borodino" juoda forminė duona, parvežta "net" iš pačios Maskvos, skleidžianti keistoką kalendrų kvapą; "Palanga", aptepta kepenine vienoje rankoje ir šviežiai raugtas agurkėlis, kitoje - ką tik parlėkus iš mokyklos ir žvėriškai išbadėjus; ragaišis su sviestu ir rūkytomis srimėlėmis ir t.t., ir pan., o kur dar klasikinis batonas su sviestu ir cukrum arba karališkas Juodkrantės vasarų prisiminimų derinys - batonas, rūkytas ungurys ir pomidoras... Seilės jau bliaukia nesustabdomai...
Kadangi mano santykiai su duona tokie asmeniški, nieko nuostabaus, kad aš, tikra miesčionka, jau trejus metus kepu duoną namie ir nelabai įsivaizduoju, kaip gali būti kitaip. Tiesa, dar reikia mokytis ir mokytis, tačiau dviem rūšimis tikrai galiu pasigirti - juoda duona su priedais ir a'la ragaišiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą