Po švenčių III. Kalakutas

Grįžtu prie pošventinio kulinarinio audito.

KALĖDOS

Šį kartą Kalėdoms buvau prisiplanavusi visokių skanumynų, maniau pridarysiu visokių mišrainių, paštetą vienokį ar kitokį, kokį kumpį ar muštinukus-suktinukus, bet išėjo visiškai atvirkščiai. Net ir po kūčių likusių skanių kąsnelių niekam nereikėjo, nes programos vinimi tapo jo didenybė Kolokutas.
Bet viskas iš eilės.

Vidury gruodžio paskambino vaikai ir džiugiai pranešė, kad šiemet kalėdinė dovana bus paukštis. Suprask, mes finansuojam, o jūs idėją įgyvendinate. Gudrūs, velniūkščiai:) Ką gi, su džiaugsmu ėmiausi vykdyti operaciją "Kolokutas". Susiradau ūkininką, susitariau, kad paruoš man kaip įmanomai mažiausią paukštį (kada pasakiau jog norėčiau apie 4 kg dydžio, jis labai juokėsi ir atsakė, kad jo vištytės tokio svorio, o mažiausi kalakutai bus apie 6 kg, ups:)  Taigi, likus trims dienoms iki švenčių, pasiėmiau tą "mažutį žvėrį" ir pradėjau pasiruošimo darbus.
Mielai dalinuosi patirtimi.

KALAKUTAS

3 dienas prieš gaminimą paukštį reikia marinuoti obuolių sultyse. Tam naudoju didelį puodą, kuriame užpilu paukštį 3 l natūralių obuolių sultimis ir ryte/vakare vis apverčiu, kad tolygiai išmirktų.

Gaminimo dieną paukštį ištraukiu iš sulčių, nusausinu, įtrinu druska, žolėmis ir pipirais, vidų prikemšu įdaro, obuolių ir viską užsiuvu.

Įdaras. Svieste pakepinu kepenėles su svogūnais, česnakais ir prieskoniais (raudonėlis, mairūnas, peletrūnas). Tada sudedu kubeliais supjaustytą baltą duoną ir viską gražiai apkepu. Ataušinu ir prikemšu kalakutą.

Prieš kepant visą įtrinu majonezo ir garstyčių padažu. Kepti 200 laipsnių orkaitėje apie 3,5 - 4 valandas nuolat palaistant. Jei po 1,5 valandos sulčių bus nedaug, į keptuvą įpilti karšto vandens arba sultinio.

Labai svarbu turėti tinkamą keptuvą. Kadangi kepdamas paukštis išskiria nemažai sulčių, o ir laistyti reikia nuolat, keptuvas turi būti aukštais kraštais. Be to, jei dar netyčia lieka vietos šalia:) labai skanu kartu kepti obuolius ar bulves.

Kalakutas išėjo minkštutėlis, skanutėlis ir buvo sutaršytas kartu su obuolių čatniu, slyvų-svarainių koše ir keptais obuoliais. Jokių kitų patiekalų jau niekam nereikėjo...:)

Įspūdžiai iš ligoninės

Taip jau išėjo, kad nauji metai prasidėjo kartu su visokiais iššūkiais. Niekam nelinkiu atsidurti ligoninėje, nes tai bet kokiu atveju yra tikras "extrymas". Betgi iš kiekvienos, kad ir blogiausios situacijos reikia išmelžti maximum smagumo:) Taip ir padariau.

Sutvarkiusi formalumus buvau  nuvesta į patalpą, kurioje merkantiliški apdarai yra keičiami į ligoninės "atkutiūrinius". Man pasisekė, nes gavau nesuplyšusius pakaklėje surišamus marškinius ir iki neaiškios spalvos (sprendžiant iš siūlių, kažkada buvusį smaragdo) nuskalbtą, baisiai madingo ilgio (sulig keliais) chalatą. Šitaip pasipuošusi nekantriai laukiau susitikimo su pačiu Morfijumi. Ilgai laukti neteko. Švelnaus dėmesio apgaubta, apauta vienkartinėmis kobalto spalvos kurpaitėmis ir susitaršiusio žvirblio šukuoseną paslėpusi po žalsva perregima kepuraite buvau įleista į Morfijaus karalystę, kurioje jau laukė fėjos ir žynės. Jaučiausi tarsi aukojimui paskirta mergelė. Aukojimo stalą irgi netrukau išvysti, tačiau toliau nelabai prisimenu, nes atsidūrusi ant jo buvau mikliai užburta tyliu aparatų murkimu ir karališku chromo spindesiu. Atsidėkodama rūpestingoms fėjoms dar bandžiau kažką pajuokauti, tačiau užliejusi narkozės banga mane nusinešė į nebūtį. Prabudusi pagalvojau, kad jei ne ta skausminga priežastis, mielai kartočiau ir kartočiau viską nuo pradžių...:)
Tačiau smagumai dar nesibaigė, nes vos praplėšus akis man buvo pasiūlytas tikrai karališkas skanėstas - minkšta kaip pūkas "mėsos(?) galkutė", apgaubta skystokos konsistencijos "bulvių koše" ir papuošta keliais šaukštais konservuotų žaliųjų žirnelių. Pasijutau, lyg vėl sugrįžusi į mokyklinę valgyklą, bet buvau tokia alkana ir dar vis "plaukiojanti", jog prarijau šitą dievų maistą net nekramčiusi (tiesa sakant, nebuvo ten ko ir kramtyti) ir tik tada susizgribau, kad galėjau jį įamžinti. Ką darysi, pietų vaizdelis liks tik mano atmintyje, na o vakarienės jau galiu ir pasidalinti:)

Bet, žinot, esu labai laiminga, kad likimas leido patirti dar vieną kulinarinį nuotykį, nors visgi stebiuosi, kaip iš gerų produktų galima pagaminti tokį, švelniai tariant, nesusipratimą... Lenkiu galvą prieš ligoninių virtuvių žynes....

P.S. Jau tik sugrįžusi namo sužinojau, kad mane operavusi bičiulė tą naktį pateko į labai smagią situaciją. Kaip dėkingumo ir dėmesio ženklą bei žinodama, kad jos profesijos žmonės amžinai neturi laiko ne tik gaminti, bet ir pavalgyti, nuvežiau savo šviežiai keptos duonos ir daržovienės stiklainėlį. O daktarytė, pasirodo, vakare buvo pakviesta į parodos atidarymą kitame mieste, tad, natūralu, pavalgyti laiko neturėjo. Parodoje, kaip visada, buvo tik malonūs pokalbiai bei penas sielai, na, dar pašlakstytas keliais vyno purslais. Tad kelias namo ilgas, o pilvas tuščias. Štai čia ir buvo prisiminta mano "padėka", kuri tamsiame ir užsnigtame vieno mikrorajono kieme, pasidėjus ant automobilio kapoto buvo suraikyta kišeniniu peiliuku ir iki paskutinio trupinėlio praryta, akylai per langą stebint garbaus amžiaus nemiegančiai pilietei. Va čia tai nuotykis:)

Po švenčių II. Žuvis minkštame rausvojo česnakinio padažo patale "a la Ramutė"

Šiuo receptu mielai pasidalino mano žmogaus teta iš Kauno. Per kažkokį šeimos balių ji kaip kontribuciją į bendrą vaišių stalą atsivežė savo pagamintą Žuvį česnakiniame padaže. Visi susirinkusieji "iškrito į nuosėdas", o aš gavau receptą:) Deja esu nepataisoma eksperimentatorė, tad (tikiuosi recepto šeimininkė nepyks) šį bei tą  pasukiojau. Dabar mano jaunylis sūnus kaskart "iškrenta į nuosėdas" ir gali sutaršyti viską iki paskutinio lašelio visai nekreipdamas dėmesio į tai, kad aplinkui irgi esą to patiekalo mėgėjų:)


ŽUVIS MINKŠTAME RAUSVOJO ČESNAKINIO PADAŽO PATALE " a la Ramutė"

Šviežios ar šaldytos žuvies kilogramas (geriausiai tinka baltamėsė plėšri žuvis)
0,5 l pieno
Druska, muškato riešutas
Aštrus pomidorų padažas (ypač tinka "meksikietiškas" su daržovių gabaliukais)
Majonezas (esu fanatiška"Vilniaus" majonezo gerbėja nuo pat vaikystės)
Pusė galvutės smulkiai kapoto česnako

Žuvį nuskusti, išvalyti ir supjaustyti gabalais.
Puode užvirti pieną, pasūdyti ir įtarkuoti muškato. Sudėti žuvies gabalus ir ant mažos ugnies virti apie 10 - 15 min. Išvirusią žuvį išgriebti, ataušinti ir atskirti nuo kaulų.
Majonezą suplakti su pomidorų padažu, įmaišyti kapotą česnaką ir dar kartą gerai viską išsukti.
Viską sluoksniuoti salotinėje: padažas/žuvis/padažas/žuvis... viršutinis sluoksnis turi būti padažo.
Puošti pagal norą ir sugebėjimus:)

Svarbu:
I. Santykį majonezas/pomidorų padažas galima reguliuoti pagal skonį, - kuo daugiau majonezo, tuo patališkenis padažas.
II. Skaniausia žuvis yra "ant rytojaus", kada viskas susistovi ir persigeria. Ir su pakepintomis baltos duonos riekelėmis, dar kitaip tostais vadinamomis. Mhhhh...

Žinoma, galima daryti ir "light" variantą, t.y. naudoti švelnų pomidorų padažą ar/ir dėti mažiau česnakų, bet tai tikrai visai ne tas...

Skanaus!

P.S. Jei receptas atrodo per lengvas, galima lengvai jį pasunkinti. Tiesiog reikėtų susirasti nesalmoneliškų kiaušinių naminiam majonezui susukti ir pasigaminti pomidorų padažą iš savo mėgiamų ingredientų:)

Kimštas kopūstų pyragas

Smagu, kada esu reikalinga, ačiū, mielai dalinuosi receptu:)

KIMŠTAS KOPŪSTŲ PYRAGAS

Tešla:
300 g miltų, 50 g mielių, 100 ml vandens, žiupsnelis druskos, cukraus

Įdaras:
šaukštas sviesto, keli šaukštai aliejaus, rauginti kopūstai, džiovinti gybai, rūkyta šoninė (arba ne:), svogūnai, druska, pipirai

Viršui: plaktas kiaušinis, juodgrūdės ir sezamo sėklos

Mieles sutrupinti, įpilti žiupsnelį cukraus ir vasarošilčio vandens. Išmaišyti, kad neliktų gumuliukų.
Į dubenį su miltais supilti mieles, įberti druskos ir supilti vandenį. Suminkyti tešlą (turi būti elastinga ir nelipti prie rankų). Užkloti virtuviniu rankšluoščiu ir palikti šiltai, kad pakiltų (apie valandą).

Tuo metu džiovintus grybus užplikyti verdančiu vandeniu ir palikti susistovėti apie 5 min. Keptuve įkaitinti sviestą su aliejumi, apkepti supjaustytą šoninę su svogūnais (galima ir be šoninės, tik svogūnus). Nukošti ir susmulkinti grybus (mirkalo neišpilti, reikės troškinimui), sudėti į keptuvą, apkepti. Vėliau seka rauginti kopūstai.Viską apkepti, pasūdyti, papirinti, supilti grybų mirkalą ir troškinti apie 15-20 min. Nukelti, kad pravėstų.

Pakilusią tešlą perminkyti, padalinti į dvi dalis (didesnę ir mažesnę). Iškočioti didesnę ir įkloti į keptuvą (arba kepimo formą). Ant tešlos sukrėsti įdarą. Iškočioti mažesnę tešlos dalį, ją uždėti ant įdaro, kaip dangtį. Kraštus apspausti, tešlos likučius nupjauti. Kad būtų gražiau, kraštus galima gražiai susukti (panašiai, kaip koldūnus ar kibinus). Pyrago viršų sutepti plaktu kiaušiniu, subadyti šakute ir pabarstyti juodgrūdės bei sezamo sėklomis.

Kepti 200°C orkaitėje apie 45-50 min. Skanaus:)

Beje, iškočiojus, supjausčius juostelėmis ir patepus kiaušiniu bei pabarsčius kristaline druska, kmynais, sezamais, etc. (arba ne) galima išsikepti puikių "griaužtukų" prie vyno, alaus ar tiesiog pagriaužti plikų. Kam leisti prapulti geram daiktui:)

Kugelis

Net ir nežinau, kas sugalvojo tokį pavadinimą. Sakoma, kad pats patiekalas turi tiek vokiškų, tiek žydiškų ir net itališkų šaknų. Vokiškai kugeliu vadinamas senoviškas apvalus artilerijos sviedinys, o jidiškai būdvardis "apvalus" irgi skamba panašiai - "kugolas".

Bet ar tai svarbu, kada ant stalo garuoja puikus, skanus ir tamsų žiemos vakarą gurgiantį pilvuką nuraminantis bulvinis reikalas...:)

Šįkart nelabai tradicinis, keptas su perlinėmis kruopomis, nes norėjosi "svorio" ir "kramsėjimo".

KUGELIS:

Bulvės, perlinės kruopos, pienas, kiaušinis, rūkyta šoninė, svogūnai, druska, pipirai, muškato riešutas, peletrūnai

Kruopas nuplauti ir užmerkti bent porai valandų. Išvirti pasūdytame vandenyje, kad būtų birios.
Bulves sutarkuoti, įmaišyti virtas kruopas, užplikyti verdančiu pienu, pagardinti druska, pipirais, peletrūnais, įtarkuoti muškato.
Įmušti kiaušinį ir sudėti supjaustytą šoninę, pakeptą su svogūnais.
Viską gerai išmaišyti, sukrėsti į kepimo indą ir kepti 200°C temperatūroje apie 45 minutes (kol gražiai apskrus ir perkeps (pasitikrinkite mediniu pagaliuku).

Prie tokio kugelio labai tinka raugintų kopūstų salotos su aliejumi bei svogūnais, daržovienė arba grietinės padažas.
Skanaus:)

Beje, išradingieji lietuviai "kugeliais" vadina ne tik skanius bulvių patiekalus:))))

Po švenčių

Uff, pagaliau Trys Karaliai su savo dovanomis užbaigė atrodo niekada nepasibaigiantį švenčių maratoną... Beliko tik apibyrėjusios eglutės, baukščiai besibūriuojančios palei šiukšlių konteinerius, vėjyje besidraikančios dovanų popieriaus skiautės ir apiblogęs šeimos biudžetas:) Tai čia minusai. O kitoje, pliusinėje, svarstyklių lėkštėje rikiuojasi geros emocijos, mieli vakarai, praleisti su artimais ir mielais žmonėmis ir, žinoma, prisiminimai apie skaniausius šventinius valgius beigi gėrimus.

Paskendusi sočiuose prisiminimuose pagalvojau, kad visai įdomu būtų "susirikiuoti" šventinę receptūrą ne prieš šventes, o, būtent, jau po visko. Kitaip sakant, pasidaryti kulinarinį auditą:) Juk iki švenčių skubam, bėgam, darom, stengiamės ir kartais net nebelieka laiko tiesiog pasidžiaugti skoniu, spalvomis ir kvapais. Taigi, bandau visas tas teigiamas emocijas susigrąžinti dar kartą.

KŪČIOS

Niekaip negaliu įsivaizduoti ant kūčių stalo sušių... Bet silkė visokiausiais pavidalais, žuvis, duona, grybai ir bulvės atrodo tradiciškai ir vietoje:) Taigi, valgiaraštis:

Silkė su keptais džiovintais baravykais ir svogūnais
Silkė su keptomis morkomis, svogūnais ir grybais
Saldi silkė (daniškai arba žydiškai, priklauso nuo nuotaikos:)
Silkė "vulgaris" su lengvai pamarinuotais mėlynaisiais svogūnais
Žuvis "vulgaris" kepta su svogūnais
Žuvis minkštame rausvojo česnakinio padažo patale
Keptos marinuotos stintos
Kepti marinuoti burokėliai
Marinuoti rinktiniai baravykiukai
Orkaitėje kepti bulviniai švilpikai su grybų padažu
Spanguolių kisielius su kūčiukais
Žinoma, duona kasdieninė, skani, naminė
Na, ir dar šis bei tas: obuoliai, riešutai, mandarinai...

Kadangi kartu su Kūčiomis švenčiame ir kitą svarbią mūsų šeimos šventę, tai leidžiame sau pasimėgauti vynu. Šį kartą - karštu:)

Manau, kad daugelis šeimų sėdo prie panašiai "nukloto" stalo, tačiau ne maistas gi svarbiausia. Svarbiausia, kad galime visi susirinkti į krūvą ir jaukiai pasibūti...